ožka

ožkà sf. (3) 1. SD109, R, K zool. nedidelis raguotas atrajojantis (ppr. naminis) gyvulys, laikomas pienui ir mėsai: Ožkõs pieno nedaug, ale riebus Gs. Ir dideliam ta ožkà dura Plt. Eisiu pamelžt óžką Ėr. Ožkà gadina medžią, žievę graužia Rdš. Jau man tik tep kai óžkai apie sąsparas valkiotis (darbams dirbti jau per sena) Ss. Ožka smailabarzdė Pšl. Liudvikas ožkos pėdelėms (velnias) Trk. Aš tų ožkų neganysiu, po karklyną nevaikysiu JD1286. Eina vilkas ožką pjauti JD82. Rūbas iš plaukų ožkų SD34. Ant tvoros uždėk žegarnį, kad ožkos nelįstum į daržą J. Koki čia karvė: ne karvė, o ožkà Ms. Kiaulės jo bei alkanos óžkos, graudžiai pro plyšius žiūrėdamos, ėdesio rėkia K.Donel. Išskirsiu ... margas bei šlakuotas ožkas BB1Moz30,32. Medinė (laukinė) ožka R339. Kad karvės neturi, nori ožkáitę turi prasbaltyt Rdš. Taip pasigyręs, jisai tuojaus ožkáitę nutvėrė ir visą suėdė K.Donel. Ciba, ciba, ožkelės, karklelių griaužti LTIII441(Sln). Jauniklikė ožkìkė tris ožkiukus atvedė Vdžg. Ožkyčiūte tu keršoja, ožkyčiūte raudonoja, metas tau, metas tau iš darželio šoktų! LTR(Kp). ^ Kad ir ožka raguota, by tik piniguota Žem. Užsispyrus kaip ožka NmŽ. Spiriasi kaip ožka, į turgų vedama Vkš. Bliauna kaip ožka, vilko nešama KrvP(Vlk). Trepena kaip ožkà ant ledo Ds. Gaili kaip vilkas ožkos (iron.) Pmp. Šnypščia kaip žaltys be ožkos pieno Gdž. Ženykis, ba po smerti óžkas ganysi (taip juokiamasi iš likusio nevedusio ar netekėjusios) Drsk. Ans jos an ožkos, an tos pačios atbulos (švėkšniškiai pajuokia naumiestiškius) Šv. Teks merginai posmert ožkos ganyt Mrj. Jam reikia ožkos ašarų (juok. apie besiskundžiantį liga, bet nežinantį, kaip gydytis) LTR(Ant). Ožka ir priėdusi bliauna LTR(Trg). Ožkà – velnio gyvulys Br. Ožka – ne galvijas, merga – ne šeimyna B. Įleisk ožką bažnyčion, užlips ir ant altoriaus Pšl. Ožka – prasigyvent, ožka – pavargti Slm. Dieve, duok iš ožkos avelę, iš kiaulės kumelę B. Avį kerpant ožka dreba RD213. Ant palinkusio karklo visos ožkos lipa LTR. Piktoji ožka vilkui kliūna S.Dauk. O geriau nė prie avių, nė prie ožkų̃ (niekur nesikišti) Skr. Kožna ožka sa[vo] uodegą giria Arm. Šun nerūpia, kad ožkà kopūstą griaužia Skr. Girtam ir ožkos kaustytos LMD. Eik į karklyną ožkų̃ kaustyti Krž. Ožkos akys šiene (šakė) B. Vieną ožkelę turiu ir tą keliu (krosniadangtė) Ad. 2. prk. apie nerimtą, lengvabūdę merginą: Su šita ožka ilgai negalėsi sugyvent, geriau pasiieškok sau kitos Slk. Kam tu tą ožką ir kalbini! Brs. Nesusidėk su tom ožkõm Gs. Eik tu, óžka! Plv. 3. N stirna: Arkliui šieno padavėm, tai ožkos ir paėdė – dykos tos Arm. 4. K, FrII492 zool. atvirapūslė karpinių šeimos žuvis (Pelecus cultratus): Ožkà yr tokia siaura žiuvė, didelę siaurą nugarą tura Kin. Ožkà jau prasta žiuvė, pati prasčiausia: tokia sudžiūvusi, plona, vienos ašakos Klp. Ožkà panaši į kuoją, bet jos akys ne raudonos, plonesnė Pn. 5. žr. ožys 13: Pagedo ožkà, ir negaliu pabaigt klumpes striūguot Mrj. 6. žr. ožiai 3: Pastatė óžkas ir pasidarė stalažius Jnš. Ant ožkų padarė pastovus Jnš. 7. žr. ožiai 5: Óžką uždėk ant šlėdžių, rytoj važiuosiam rąstų vežti Brs. 8. Dv mažos tvirtos rogės, ant kurių dedamas vežamo rąsto laibgalys. 9. žr. ožys 27: Kam sulaužei óžką, kuo dabar plytas neši?! Šlv. 10. vėjinio malūno pamatas, ant kurio sukiojasi visas malūnas: Šito malūno ožkà iš plytų Mšk. 11. B, N toks prietaisas; baudžiavos kranka. 12. šnek. dviratis: Paisyk, tę kas važiuoja in ožkõs Arm. Tai gal an ožkõs parvažiavai? Dg. Žiūrėk – ana kiek važiuoja ožkõm Dg. 13. pradalgės pabarzdė: Dar iš tavęs švakas kirtikas, ožkų̃ pilna pridirbtum Mrj. 14. Dglš, Vdš, Ut klaida, padaryta metant audimą, permetimas: Ot metėja! Metė, metė ir primetė ožkų̃, kad negalima jų ir išpjauti Ml. Neleisk jos ir prie mestuvų, pridarys ožkų̃ Ds. Vaikai, nelįskit, ba ožka pasdarys Ktk. 15. toks kortų lošimas: Duokit kortas, sugrosim ožkõs bent kartą Km. Nu ką, ar pagrosma ožkos? Slk.

◊ áukso ožkà neprilygstamai geras daiktas: Nieko nevalgysu, gali áukso óžką rodyti Lkv. Gali áukso óžką rodyti, vis tiek negausi Lkv.

dangaũs ožkà; R165, N perkūno oželis.

kalnìnė ožkà I antilopė.

laukìnė (girìnė, medìnė Grv) ožkà stirna: Ožkų laukinių yra Trak. Girinė ožka I. Medinė ožka R. Aukšti kalnai yra prisitekėjimas medinių ožkų BBPs104.

óžką mìlžti ožiuotis: Ar Albino nė[ra]? – Y[ra], óžką mélža! Žr.

óžką padarýti pjaunant iš paskos pralenkti pirmesnįjį: Mūsų bernukas kaimynų Juozui padãrė óžką Gdl.

ožkõs uodegà bot. kvapioji aniužė (Elsholtzia eristata): Ožkos uodega išsitrinu – nei burna dunksi, nei dantys genda, va koki visi, o man jau aštunta dešimtis eina Vlk.

óžką varýti (ožkẽlę mùšti BzF148) Šts tokį vaikų žaidimą žaisti (sustojus ratu stengtis lazdomis numušti viduryje pastatytą trišaką medelį).